Jei iš Lietuvos iškastume tunelį kiaurai per visą Žemę, tai patektume į Naująją Zelandiją (NZ), vietinių gyventojų maorių vadinama AOTEAROA – ilgo balto debesies žemė. NZ sudaro dvi didelės salos ir aplinkui esančios mažos salelės. Šios salos yra Ramiojo vandenyno ir Tasmanijos jūros glėbyje. Maorių manymu tai pirmoji sala, kuri atsiskyrė nuo anksčiau egzistavusio Gondvanos kontinento.
VULKANAI. Per NZ eina ugnies žiedas. Stūkstantys vulkanai bet kada gali išsiveržti. Štai didžiausias NZ Taupo ežeras (43 km ilgio ir 28 km pločio) dar vis mena apie vieną didžiausių pasaulyje išsiveržusių ugnikalnių. Taip pat ugnikalnio lavos liežuviai palaidojo po savimi prieš gerą šimtmetį buvusį 8 pasaulio stebuklą – rožines ir baltas terasas, kurios susidarė nuo kalnų bėgant mineralams. Šią atmintį saugo Taraveros ežeras.
Naujoji Zelandija pilna paslapčių, didingo grožio – gamtos didžiųjų stichijų šalis.Tai vieta pasaulyje kur dar galima išvysti gamtą, kuri egzistavo prieš kelis ledynmečius, kai dar gyveno dinozaurai.
MIŠKAI – skirti Taniui – miškų dievui. Tai tropiniai įstabaus grožio miškai, europiečių vadinami stebuklingais. Tai su niekuo nepalyginami, raštu neaprašomo didingumo miškai – girios. Įžengęs į mišką net ir nejautrus žmogus negali išlikti abejingas nuostabiai gamtos kūrybos galiai. Šilta ištisus metus, todėl medžiai net nenumeta lapų. Akį rėžia vešli žaluma, medžių įvairumas, dydis. Miško reljefą papildyto uolos, upokšniai, kriokliukai. Gaivūs, salstelėję miško kvapai persmelkia viską. Pribloškia garsus paukščių balsų spektaklis. Ši simfonija tarytum adatėlėmis ima dilginti odą. Iš tikro sunku susivokti kur esi, gal rojuje? Viskas taip gyvybingai pulsuoja, kad pats pasijunti gamtos dalimi.
KAURI (agatmedis). Ypatingą vietą miške ir ypatingą reikšmę maorių gyvenime užima kauri medis. Maoriams šis medis reiškia pusiausvyrą, stiprybę, vyriškumą. Šiuo metu kauri medis yra ant išnykimo ribos, todėl yra saugomas ir įrašytas į Raudonąją knygą. Kauri medžiai vidutiniškai užauga iki 40 – 50 metrų aukščio. Tai labai storas medis, stiprios medienos medis. Iš vieno medžio galima pastatyti namą su vidine apdaila. NZ yra 2000 metų amžiaus kauri medžių, bet sklinda gandai, kad yra tebestovinčių ir 4000 metų senumo.
Jie yra itin akylai saugomi nuo atėjūnų. Nuotraukoje 5000 metų kauri kelmas. Iš šio medžio buvo pagaminta karo valtis (WAKA).
Wakos ilgis 25 m, plotis – 1,8 m ir gylis – 1,5 m. Net 90 vyrų irkluodavo šitą valtį ir 3 vadovavo irklavimui. Dainų ir šauksmų pagalba maoriai reguliuodavo plaukimo greitį, susiderindavo tarpusvyje. Tai visas irklavimo ritualas.
MAMAKU (papartinės palmės). Sporiniai induočiai – patys seniausi pasaulyje augalai. Papartinės palmės savo liemeniu stiebiasi aukštyn, o šakom lyg rankom išsiskleidžia, tarytum norėdamos apkabinti saulę. Maoriams šis medis reiškia atsiskleidimą.
RIMU (dacrydium cupressinum). Miško puošmena ilgakasė Rimu. Šio medžio šakos ilgos, nusvirusios, panašios į lietuviškuosius pataisus. Tai moteriškumo, švelnumo medis bylojantis mums apie senovinę augaliją.
RATA (metrosideros robusta). Savo raudonų, lyg iš spygliukų sunertų žiedų gausa dėmesį prikausto Ratos medis. Rata mums primena apie vidinę stiprybę.
Čai aprašyta tik keletas medžių, kurių neįmanoma nepaminėti kalbant apie NZ miškus.
PAUKŠČIAI
NZ tebegyvena tokie paukščiai, kurių daugiau niekur pasaulyje neišvysime. Tai įvairių rūšių albatrosai (Toroa), kiviai, rojaus antys (Putangi Tangi) ir kiti sparnuočiai, pvz.. šikšnosparniai.
KIVIS – nakties kailiniuotasis, besparnis, beuodegis paukštis. NZ nebuvo plėšrūnų, todėl šiems nakties paukščiams nereikėjo mokėti skristi, nes nebuvo nuo ko gintis, kol į NZ atvykėliai neatsigabeno kačių, kurios stipriai praretino kivių gretas. Dabar kivį galima pamatyti tik paukščių parkuose. Kiviai – miško sergėtojai. Tai buvo vieni iš laimingiausių paukščių, nes maisto buvo apstu ant žemės. Kivis – tai drąsos simbolis. Gal ir neatsitiktinai maoriai save vadina kiviais. Maoriai tiki, kad šikšnosparniai ir kiviai priklauso kitam pasauliui, nes jie nei paukščiai nei žvėrys.
ALBATROSAS – galingas paukštis, turintis 3-4 metrų ilgio sparnus, galintis sklęsti oru. Dažniausiai gyvenantis pietinės salos pakrantėse ar šalia esančiose salose. Šis paukštis gali apskristi pasaulį (t.y. aplink pietų ašigalį).
MUA – išnykęs 3 – 4 metrų aukščio paukštis panašus į strutį. Paskutinis paukštis buvo nužudytas olandų medžiotojo 1800 metais.
GYVŪNIJA
TUATARA. Tai paskutinės išlikusios dinozaurų palikuonės, reptilijų šeimos ropliai –Tuataros. Jos taip pat yra saugomos ir jų yra tik Kuko sąsiauryje esančioje Stefenseno saloje, kur patenkama tik su specialiais leidimais. Manoma, kad Tuataros gyvena apie 200 metų, o palikuonis veda tik sulaukusios dešimties metų.
Daug išnykusių gyvūnų prisimena maoriai, tarp jų ir išnykusius sterblinius vilkus, kurie buvo vegetarai.
NEFRITAS – žaliasis akmuo, maorių vadinamas Pounamu. Šis akmuo neša žmonėms meilę ir turi didžiulę gydymo galią. Pounamu vienas kiečiausių mineralų, jo skaidulos išsidėsčiusios skersai ir išilgai. Iš jo gaminami amuletai. Tochungų (žynių), ar karių vadų krūtinę visada puošdavo pounamu. Pounamu – mūsų elgsenos barometras, būdamas šalia beviltiškai užsispyrusio, nuolat kartojančio tas pačias klaidas, nenorinčio pasikeisti, tobulėti priimti ryžtingo sprendimo žmogaus, šis akmuo tamsėja. Tai galingos energetikos akmuo, galintis perduoti žmogui savo galią ir išvesti iš gyvenimo akligatvio, jei jis to vertas. Jeigu norite išplėsti savo sąmoningumą, siekti žinių, dvasiškai tobulėti – pounamu taps jūsų geriausiu draugu. Legendos nusako, kad pounamu kilmės šaltinis yra Plejadės žvaigždynas.
PLEJADĖS ŽVAIGŽDYNAS (Sietyno žvaigždynas). Maoriai, kaip ir dauguma tautų, buvo aktyvūs dangaus stebėtojai. Šiltomis vasaros naktimis visa šeimyna nakvodavo lauke, po atviru dangumi, vyresnieji pasakodavo žvaigždžių istorijas, kol bežiūrėdami į žvaigždes, vienas po kito visi užmigdavo. Pagal Maorių tikėjimą, pasaulyje nėra ribų. Pasakojama, kad yra dangaus ir žemės gyventojai. Kai dangus ir žemė buvo atskirti, vieni iš Rangi (Dangaus) palikuonių liko aukštai, - Whaitiri (griaustinio personifikacija), Tautoru (Orionas), Matariki (Sietynas), Tama-rereti (mitinis maorių protėvis), Kopu (Venera), Autahi (Kanopus žvaigždė), Te Mangoroa (Paukščių takas, galaktika), Takero (žvaigždė, pasirodanti rudenį) ir Tangotango (Paukščių tako personifikacija), - gausus būrys žvaigždžių, kurios gyvena ten kaip aukštesnės būtybės, o kitos būtybės liko žemėje. Žvaigždės maoriams - "mažosios saulės", nuo kurių priklauso žmonių likimas. Pagal žvaigždes spręsdavo, kada sėti ir kada pjauti, numatydavo paukščių ir gyvūnų elgesį, skaičiuodavo metų laikus, mėnesius, dienas. Maoriams Matariki (Sietyno, Plejadės žvaigždynas) - vienas svarbiausių žvaigždynų. Jis siejamas su legendomis, pagal kurias HUNOS filosofijos kilmė yra MATARIKI. Tai septynios žvaigždės – seserys danguje, matomos žemiau Oriono žvaigždyno: Alkyone, Maja, Asteropė, Taygeta, Caleono, Electra ir Merope. Šešios iš jų įžiūrimos iš Žemės plika akimi. Nematome Meropės. Ryškiausia Alcyone. Legendos sako, kad Meropė ištekėjo už mirtingojo, todėl jos nesimato. Šių žvaigždžių tėvai ATLAS ir PLEIONE yra greta. Kita legenda pasakoja šio žvaigždyno kilmę. Matariki reiškia "dievo akis" (mata ariki) arba "mažąsias akis" (mata riki). Pasakojama, kad Tawhirimatea, vėjų dievybė, pradėjo kariauti prieš savo brolius, nes jie atskyrė tėvus: Ranginui (Dangų) nuo Paptuanuku (Žemės). Iš pykčio Tawhirimatea išsilupo akis ir pakabino dausose. Taip aiškinama, kodėl Matariki vadinama "mažosiomis akimis". Šis žvaigždynas pasirodo gegužės gale prieš pat aušrą šiaurės rytuose (čia galima rasti Matariki pasirodymo datas www.korero.maori.nz/news/matariki/factsandfigures/dates.html) ir keliauja per dangaus skliautą, kol išnyksta vakaruose atnešdamas tamsą. Maorių jūrininkai negali įsivaizduoti naktinės orientacijos plaukiant vandenynu be Plejadžių.
APIE MAORIUS
Iš 4 mln. NZ gyventojų maorių tauta sudaro tik 15%. Tai aukšti, tamsios odos spalvos, stambaus kūno sudėjimo žmonės. Tai pirmieji Aotearoa gyventojai. Sunku nustatyti maorių kilmę, bet manoma, kad jų gyslomis teka baltaodžių, mongoloidų ir šiek tiek afrikiečių kraujo.
MAORIŲ KALBA. Maoriai turi savo kalbą ir jie naudoja tik 15 raidžių. Kalba labai daininga, o dainos labai melodingos. Maoriai Okeanijos žmonės, todėl kalba ir dainos pilni vandens elemento. Lietuviams ne taip jau sunku ištarti maorių kalbos žodžius, tačiau išdainuoti dainą nelengva.
Maoriai garsėja ir tuo, kad kai kurių vietovardžių ilgi pavadinimai, nusakantys visą tos vietovės istoriją. Pvz. vietovardis iš 57 raidžių:
Taumatawhakatangihangakaouauotamateapokaiwhenuakitanatahu, kuris verčiasi: ant Tamatea kalno viršūkalnės, apkeliavęs visą šalį savo mylimąjai groja fleita.
Maoriai muzikali tauta ir dar tebenaudoja muzikos instrumentą NGURU (fleita), kuris pučiamas nosimi. Taip pat išlikęs ritualinis kriauklės pūtimas, kurio metu pasveikinami protėviai.
Maoriai yra įrašyti į Guinneso knygą kaip tauta turinti geriausią atmintį pasaulyje.
HAKA – žymiausias ritualinis drąsos, karo šokis maorių kultūroje. Turbūt kas domisi sportu, yra matę kaip prieš regbio varžybas maoriai šoka Haka (regbis pats šiurkščiausias maorių žaidimas). Vaikų mokykliniame vadovėlyje aprašytas atvejis, kai II Pasaulinio karo metu išgabentas į Afriką maorių bataljonas Haka šokiais sustabdė vokiečių tankus.
HONGI – ritualinis pasisveikinimas, kai susiliečiama kakta ir nosies galiuku, išlikęs tik NZ. Tai byloja apie gilų dvasinį susijungimą, pasitikėjimą. Rankos paspaudimas atėjęs iš karių, kurie prisiliesdavo tik per atstumą, tai nepasitikėjimo ženklas.
MOKO – tatuiruotės būdingos maorių kultūrai. Moko turi dvasinę reikšmę ir perduodamos iš kartos į kartą. Tai giminės simbolių piešinys. Moterims dažniausiai būdavo tatuiruojamas tik smakras ir lūpos, vyrams – visas veidas ir kūnas. Tai būdavo ritualinė apeiga, kuri kažkiek išliko ir iki šių dienų. Šio ritualo metu dalyvaudavo Tochunga (žynys). Tatuiruotėms naudojo natūralius dažus pagamintus iš vikšrų, bei natūralius instrumentus – įkaitintą kauri kaučiuką. Ištatuiruoti simboliai saugodavo ir neleisdavo nukrypti nuo lemties kelio.
MARAE – šventa maorių susitikimų vieta Marae sargas. Anksčiau maoriai buvo atviri, gyveno bendravisuomeninėje santvarkoje, dalinosi su visais ir viskuo. Atėjus svetimšaliams daug ką prarado, todėl tapo uždaresni. Į šventą Marają kitataučiui galima užeiti tik su specialiu kvietimu. Marae – maorių dvasinė susitikimų vieta, kur saugomas protėvių atminimas. Ten negalima nei fotografuoti nei filmuoti. Tik keliose muziejinėse Marajose tai leidžiama. Jos išpuoštos medžio drožiniais. Ant Marajos stogo paprastai stovi jos saugotojas. Iš vidaus Marajos išpuoštos maoriška ornamentika, kuri panaši į bangas ir dažniausiai būna 3 spalvų (raudona, balta, juoda).
KOROWAI – sakralinis, šventas maorių apsiaustas. Gimus vaikui, jo mama ausdavo šį šventą rūbą, įausdama maldas, šviesiausias savo mintis, dainas, meilę, palinkėjimus. Kai ausdavo nieko nevalgydavo, tik gerdavo vandenį. Audimas susijęs su pačia maorių dvasine vertybių esme. Meninkas – transporto priemonė Dievo kūrybai, todėl šis menas šventas. Kiekvienas turėjo savo dvasinį apsiaustą, kuriame jautėsi saugus, stiprus, arčiau dieviškumo. Buvo audžiami vadų, Tochungų Korowajai ir vestuviniai Korowajai.